Atidalijimas iš bendrosios nuosavybės

2021-06-18 / BY Teisines / IN Straipsniai

Atidalijimas iš bendrosios nuosavybės

Prašymas dėl bendrosios jungtinės nuosavybės

Atidalijimas iš bendrosios nuosavybės ar sudėtingas procesas? UAB “Teisės garantas” gavo prašymą pateikti teisinę išvadą dėl bendrosios jungtinės nuosavybės, tai yra atsakyti į  klausimus:

1.)  Ar gali asmuo  dar kartą pretenduoti visų savo patalpų plotu į bendrą dalinę nuosavybę jei tas asmuo ankščiau yra atsidalinęs turtą iš bendrosios nuosavybės ir įregistravęs savo vardu (asmeninės nuosavybės teise) palėpės dalį ir vėliau atsidalinęs ir prijungęs dalį rūsio patalpų;

2.)  Ar reikalingas to asmens sutikimas atliekant likusių nepasidalintų palėpės patalpų kadastrinius matavimus, dalių paskaičiavimo projektus.

     UAB “Teisės garantas”, remiantis Lietuvos Respublikoje galiojančiais teisės aktais, profesinėmis žiniomis ir patirtimi, šioje išvadoje pateikia savo profesinę nuomonę dėl užduodamų klausimų. Rengiant šią išvadą buvo atliktas teisinių dokumentų rengimas, buvo analizuojami: Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas, Lietuvos teismų praktika, jurisprudencija.

Bendrosios nuosavybės subjektiškumas

Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso 4.75 straipsnis nustatantis bendrosios nuosavybės teisės įgyvendinimą imperatyviai nurodo kad. Bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu. Jeigu yra kažkokių nesutarimų dėl valdymo, naudojimo ar disponavimo tvarkos, tai tuo atveju, disponavimo tvarka nustatoma teismo tvarka. Kreiptis dėl savo teisių gynimo gali bet kuris iš bendraturčių. Bendraturčiai turi teisę gauti ataskaitą apie turto valdymą iš bet kurio dalinę bendrąja nuosavybę valdančio asmens. Pagal Lietuvos Respublikos Civilinio Kodekso  4.82 straipsnį “Butų ir kitų patalpų savininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso namo bendro naudojimo patalpos, pagrindinės namo konstrukcijos. Taip pat kitų patalpų savininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso bendrojo naudojimo mechaninė, elektros, sanitarinė–techninė ir kitokia įranga.”

Iš nurodytų duomenų matyti, kad prašymą pateikęs  asmuo jau yra įgyvendinęs nuosavybės teises į bendrosios nuosavybės turtą. Lietuvos Respublikos Civilinio Kodekso 4.80 straipsnio nustatantis atidalijimą iš bendrosios dalinės nuosavybės. Svarbu suprasti kad 1 dalyje, nurodo kad, kiekvienas bendraturtis gali arba kitaip sakant Bendraturtis turi teisę reikalauti atidalyti jo dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės. Atidalijimas iš bendrosios nuosavybės yra bendraturčio nuosavybės teisės į dalį bendrojoje nuosavybėje įgyvendinimo būdas, tai pat vienas iš bendrosios dalinės nuosavybės teisės pasibaigimo pagrindų, nes šiuo būdu bendraturčiui įgyvendinus subjektinę nuosavybės teisę, bendrosios nuosavybės teisė pasibaigia. Konstatuota Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006-10-13 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2006. Atsidalinęs iš bendrosios nuosavybės turto dalį asmuo, netenka bendrosios nuosavybės subjektiškumo.

Dėl teisių į turto dalį įgyvendinimo

Lietuvos Respublikos Civilinio Kodekso 4.82 straipsnio 7 d. nustato kad. Buto ir kitų patalpų savininkui priklausanti bendrosios dalinės nuosavybės dalis yra lygi jam nuosavybės teise priklausančių patalpų naudingojo ploto ir gyvenamojo namo naudingojo ploto santykiui. Tačiau nederėtų pamiršti, kad Lietuvos Respublikos Civilinio Kodekso 4.75 straipsnio 1 d. nustato. Bendrosios dalinės nuosavybės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu. Bendraturčiai yra įpareigoti susitarimo siekti bendradarbiaujant, kooperuojantis, derinat savo interesus`’, tai pat Lietuvos Respublikos Civilinio Kodekso 4.80 straipsnio 1 d. nurodo, kad kiekvienas bendraturtis turi teisę reikalauti atidalyti jo dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės ir tai reikštų ginčijamo nekilnojamojo turto teisinio režimo ir turto pasikeitimą, kurio pasėkoje pasibaigtų jo su kitais bendraturčiais turimo bendrosios nuosavybės teise valdomo turto statusas, nes būtų suformuotas atskiras nuosavybės teisės objektas, kuris bus valdomas – savarankiškai.

Teisinis Reguliavimas

Atidalijimas iš bendrosios nuosavybės yra pakankamai sudėtingas procesas. Visi tarp bendraturčių, valdančių turtą bendrosios nuosavybės teise, klausimai turi būti aptarti ir sprendžiami tariantis apie bendrų patalpų naudojimo tvarką, kaip tai nustato Lietuvos Respublikos Civilinio Kodekso 4.75 straipsnio 1 d. o tik tada, nepasiekus bendro susitarimo tarp bendraturčių dėl naudojimosi tvarkos nustatymo ne teismo keliu, galima kreiptis į teismą ieškininės teisenos tvarka (Civilinio proceso kodekso 137 straipsnio  4 d.).
  Bendraturčių dalys nuosavybės teisėje nustatomos pagal CK 4.82 straipsnio, skirto daugiabučių namų savininkų bendrajai nuosavybei reglamentuoti, 5 dalyje įtvirtintas nuostatas. Daugiabučio gyvenamojo namo buto savininko teisės į bendrąja nuosavybe esantį turtą (pagal CK 4.82 straipsnio 1 dalį tokiam turtui priskiriamos namo bendro naudojimo patalpos, pagrindinės namo konstrukcijos, bendrojo naudojimo mechaninė, elektros, sanitarinė–techninė ir kitokia įranga) grindžiamos proporcingumo principu. Proporcingumo principai yra – bendraturčio (buto savininko) dalis bendrojoje nuosavybėje lygi jam priklausančių patalpų naudingojo ploto ir gyvenamojo namo naudingojo ploto santykiui (CK 4.82 straipsnio 5 dalis).

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad, apskaičiuojant bendrosios nuosavybės dalis po bendro daikto, esančio daugiabučio namo butų savininkų bendrąja nuosavybe (pavyzdžiui – palėpės), pertvarkymo, į bendraturčiui, padidinusiam savo nuosavybę bendrosios nuosavybės sąskaita, priklausančių patalpų naudingąjį plotą neįskaitomas patalpų, išskirtų iš bendro daikto ir perduotų konkrečiam bendraturčiui, plotas, nes būtent dėl tokio išskyrimo ir pasikeičia dalys bendrojoje nuosavybėje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. rugsėjo 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-391/2005).
Pagal Civilinio Kodekso  4.81 straipsnio 1 dalį naudojimosi tvarka turi būti nustatyta atsižvelgiant į bendraturčio turimą dalį bendrosios nuosavybės teisėje. Tokia įstatymo formuluotė reiškia, kad naudojimosi tvarka (realiosios dalys) turi kiek įmanoma labiau atitikti dalis bendrosios nuosavybės teisėje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. spalio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-956/2003). Taigi, bendroji taisyklė nustatant naudojimosi daiktu tvarką – paskirti naudotis daikto dalis, atitinkančias dalis bendrosios nuosavybės teisėje.

Visi bendraturčiai yra teisiškai įpareigoti siekti susitarimo dėl bendro daikto valdymo, naudojimo ir disponavimo bendradarbiaujant, kooperuojantis bei aktyviai derinant savo interesus. Taip pat įgyvendinant bendrosios nuosavybės teisę bendrasavininkiai turi laikytis geros moralės. Taip pat turi laikytis bendro gyvenimo taisyklių, nepiktnaudžiavimo teisėmis, šalių lygiateisiškumo, proporcingumo ir teisėtų lūkesčių principų (LR CK 1.2 ir 1.137 str.) /LAT Civilinių bylų teisėjų kolegijos 2006-10-13 byla Nr. 3K-3-536/2006 ir 2008-11-11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-466/2008/.

 Išvados:

Asmuo atsidalinęs turtą iš bendrosios nuosavybės jau yra įgyvendinęs savo turtines teises ir atsidalinimo būdu iš bendrosios nuosavybės sukūręs asmeninę nuosavybę. Nuo asmeninės nuosavybės teisinio įregistravimo momento jis nebėra bendrosios nuosavybės subjektas. Todėl pakartotinai reiškiant pretenzijas į dalį turto bendrojoje nuosavybėje būtų pažeistos LR CK 1.2 str., 1.137 str.,  4.82 str. 1 d., 5 d., 7 d.,  4.80 str., 4.75 str. įtvirtintos nuostatos.

Asmens sutikimas, atliekant likusių ir nepasidalintų bendro naudojimo patalpų kadastrinius matavimus ar dalių paskaičiavimus, nėra reikalingas. Tai yra dėl to kad kaip buvo minėta pirmame išvadų punkte, asmuo įgyvendinęs savo turtines teises ir bendrosios nuosavybės dalį įregistravęs asmeninės nuosavybės teise, nebėra bendrosios nuosavybės subjektas. Vieno iš bendraturčių teisė atskirti savo dalį iš bendrosios nuosavybės, net jei tarp bendraturčių egzistuoja nesutarimas dėl atidalijimo fakto. Vertintina kaip išeities pozicija, leidžianti konstatuoti, jog bendros valios, kaip esminės sąlygos egzistuoti bendrajai nuosavybei, nebėra. Dėl aukščiau išdėstytos priežasties tokia bendraturčio teisė gali būti įgyvendinta ir nesant kito bendraturčio sutikimui.

Konsultacinio pobūdžio informacija

Šioje išvadoje, kuri yra konsultacinio pobūdžio ir parengta konkrečiai pagal užduotus klausimus, pateikiama informacija  yra bendro pobūdžio. Pateikta informacija negalima besąlygiškai vadovautis individualiu atveju konkrečioje byloje. Kiekviena ginčo situacija spręstina individualiai. Pateikta informacija yra tik jos rengėjų nuomonė ir jokiu būdu negali būti laikoma oficialiu dokumentu. Negali būti laikoma oficialiu dokumentu sukeliančiu pareigas ar teises jo gavėjui ar tretiesiems asmenims. Lietuvos Respublikoje teisingumą įgyvendina ir ginčus tarp šalių sprendžia  teismas.