Pensijų fondo vertinimo veiksniai ir dalyvio sprendimas
Praėjo nemažai metų nuo pensijų sistemos reformos pradžios. Dirbantiesiems buvo sudarytos sąlygos dalį socialinio draudimo įmokų kaupti privačiuose pensijų fonduose. Paprastai treji pensijų kaupimo bendrovių veiklos metai yra tam tikra riba. Po 3 metų pensijų fondo dalyvis gali keisti tos pačios pensijų kaupimo bendrovės valdomus pensijų fondus. Taip pat pensijų fondų dalyvis gali keisti pačią pensijų kaupimo bendrovę. Prieš priimant sprendimą keisti pensijų kaupimo bendrovę, svarbu atkreipti dėmesį keletą pensijų fondų vertinimo veiksnių:
Fondo investavimo strategiją ir investavimo riziką
Renkantis pensijų fondą, svarbu įvertinti pensijų fondo investavimo strategiją. Pagal investavimo strategiją pensijų fondai dažniausiai skirstomi į konservatyviuosius (obligacijų) ir mišriuosius, investuojančius į akcijas ir obligacijas. Specialistai sako kad konservatyviuosius pensijų fondus patartina rinktis vyresniems žmonėms, o mišriuosius arba investuojančius vien tik į akcijas, – jaunesniems ir linkusiems labiau rizikuoti. Informacija apie investavimo strategiją yra pateikta kiekvieno pensijų fondo taisyklėse. Taisykles galima rasti pensijų kaupimo bendrovių tinklapiuose.
Pensijų fondo investavimo strategija tiesiogiai susijusi su investavimo rizika. Yra priimta manyti, kad investavimo rizika yra tuo didesnė, kuo didesnę investicijų portfelio dalį sudaro akcijos. Kita vertus, kuo didesnė rizika, tuo didesnė tikėtina grąža arba nuostolingumas. Todėl kiekvienas dalyvis turi įvertinti savo asmeninę toleranciją investavimo rizikai.
Investavimo grąžą
Vertinant pensijų fondo veiklos efektyvumą svarbu atsižvelgti ir į pensijų fondo investavimo grąžą, nors tą daryti reikia labai atsargiai dėl to, kad praeities rezultatai negarantuoja ateities rezultatų! Taip pat svarbu nepamiršti, kad lyginti reikia tos pačios investavimo strategijos pensijų fondus, tai yra negalima lyginti tarkime pensijų fondą, kuris investuoja į obligacijas su pensijų fondu, investuojančiu į akcijas.
Administravimo mokesčiai
Antros pakopos pensijų fondo valdymo mokesčiai per metus gali sudaryti ne daugiau kaip 1 % nuo fondo turto ir ne daugiau kaip 10 % nuo dalyvio įmokėtų įmokų. Mokestis nuo turto turi didesnę reikšmę, jei iki pensinio amžiaus liko daug laiko (7 metai ir daugiau), o jei investavimo laikotarpis trumpesnis, tuomet svarbesni mokesčiai nuo įmokų. Informaciją apie administravimo mokesčius galima rasti pensijų fondų taisyklėse. Taip pat derėtų nepamiršti, kad bendru atveju pensijų kaupimo bendrovės keitimas Jums kainuos 0,2% sukaupto turto vertės (tik viena pensijų kaupimo bendrovė nenuskaito mokesčio už dalyvio perėjimą į kitos pensijų kaupimo bendrovės valdomą pensijų fondą). O jei pensijų kaupimo bendrovę sugalvosite keisti daugiau kaip vieną kartą per metus – tai gali jums kainuoti iki 4 % pervedamų piniginių lėšų !
Kaupimo bendrovės atstovai
Turėkite omenyje kad kaupimo bendrovės atstovai atstovauja tik savo bendrovės interesus – tai yra jie dirba savo atstovaujamai bendrovės naudai. Net neabejokite, kad kiekvienos pensijų kaupimo bendrovės atstovai girs savo bendrovę. Todėl nusprendę keisti pensijų kaupimo bendrovę pasidomėkite ir pabendraukite su kelių pensijų kaupimo bendrovių atstovais – taip galėsite priimti objektyvesnį sprendimą.