Trys esminiai būdai kreipiantis į teismą -ieškinys ar teismo įsakymas?
Komercinio pobūdžio santykiuose tarp fizinių ir juridinių asmenų, viena iš dažniausiai kylančių problemų yra sutartinių įsipareigojimų ar mokestinių prievolių nevykdymas. Labai dažnai, kai kuri nors šalis nevykdo įsipareigojimų, kita šalis patiria esminių ir žymių materialinių nuostolių. Kiekvienas nuostolių patyręs, nesvarbu ar fizinis ar juridinis asmuo turi teisę savo teisėtus interesus ginti visomis įstatymais numatytomis priemonėmis, tame tarpe ir teismuose, žinoma, reikėtų suvokti, kad teismas kaip ginčų sprendimo institucija turėtų būti pasirenkamas tik tais atvejais, kai ginčo šalys (Kreditorius ir Skolininkas) negali susitarti ikiteismine tvarka ir tokios galimybės susitarti yra išnaudotos (pvz. Kreditorius Skolininkui yra siuntęs priminimus dėl skolos grąžinimo, pretenzijas, siūlė taikyti mediacija ir pan.).
Ką daryti, kai skolininkas piktybiškai vengia grąžinti skolą
Taigi, ką daryti, kai skolininkas piktybiškai vengia grąžinti skolą, dėl skolos grąžinimo derėtis atsisako ar, tiesiog, ignoruoja reikalavimus grąžinti skolą? Tuomet lieka tik pradėti teisminį skolos išieškojimo procesą, nes tik tokiu būdu galima apginti teisėtus interesus ir susigrąžinti skolą. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodeksas ( toliau CPK) numato tris esminius būdus, kuriuos gali rinktis Kreditorius (Ieškovas) kreipiantis į teismą dėl skolos išieškojimo: 1. Pateikti teismui Pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo. 2. Pareikšti Ieškinį dokumentinio proceso tvarka. 3. Pareikšti Ieškinį pagal bendrąsias ginčo teisenos taisykles.
Nepriklausomai nuo to koks skolos išieškojimo būdas teismine tvarka bus pasirinktas, išieškotojas (Kreditorius/Ieškovas) turi turėti ar būti surinkęs visus įmanomus įrodymus, dokumentus pagrindžiančius skolą – (tai gali būti įvairios sutartys – paslaugų, nuomos, pirkimo, pardavimo ir kt., PVM – Sąskaitos faktūros, įvairios pretenzijos ir reikalavimai su raginimu grąžinti skolą, asmenų susirašinėjimai, ar kiti dokumentai), tik tada galima pradėti rengti dokumentus teismui. Bendrais bruožais aptarsime kiekvieną anksčiau minėtą bylinėjimosi dėl skolos priteisimo būdą:
I Teismo įsakymas
Teismo įsakymas, tai teismo aktas, kuris specialia procesine tvarka išduodamas kreditoriui. Teismo įsakymo išdavimo tvarka nustatyta LR CPK 431 str. 1 dalyje. Pateikus teismui pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo gali būti nagrinėjamos bylos dėl piniginių reikalavimų (atsirandančių iš sutarties, delikto, darbo santykių, išlaikymo priteisimo ir kitų), tai pat dėl kilnojamojo daikto priteisimo. Viena esminių sąlygų norint gauti teismo įsakymą yra pareiškimo nagrinėjimo leistinumas, kuris nustatytas LR CPK 431 str. 2 d. ir numato, kad pareiškimas nenagrinėjamas tik tais atvejais kai: • pareiškimo dėl teismo įsakymo išdavimo momentu kreditorius nėra įvykdęs jam priklausančios prievolės (ar jos dalies), už kurią reikalaujama sumokėti, o skolininkas reikalauja ją įvykdyti; • yra neįmanoma prievolę įvykdyti dalimis, o kreditorius reikalauja įvykdyti dalį prievolės; • skolininkas gyvena užsienyje arba užsienyje yra skolininko buveinė; • skolininko gyvenamoji ir darbo vietos yra nežinomos.
Jeigu skolininko gyvenamoji vieta yra nežinoma
Tuo atveju jeigu, pagal kreditoriaus reikalavimą, iškėlus teisme bylą ir priėmus teismo įsakymą paaiškėja, kad skolininko gyvenamoji ir darbo vietos yra nežinomos, teismas panaikina teismo įsakymą ir kreditoriaus pareiškimą palieka nenagrinėtą. Ši teismo nutartis atskiruoju skundu neskundžiama.
Pareiškimo priėmimo klausimas
Jei visos paminėtos sąlygos įvykdytos, teismas sprendžia pareiškimo priėmimo klausimą, ir tą padaryti turi ne vėliau kaip kitą dieną nuo jo pateikimo teismui dienos. Jeigu kreditoriaus pareiškimas atitinka nustatytus reikalavimus, jo priėmimo klausimas gali būti išspręstas teisėjo rezoliucija (LR CPK 435 str. 1 d.). Teismas gali nepriimti pareiškimo, jei: • pareiškimas neatitinka bendrųjų reikalavimų, keliamų procesinių dokumentų turiniui ir formai, ir LR CPK Kodekso 433 straipsnyje numatytų reikalavimų; • pareiškimas neatitinka LR CPK Kodekso 431 straipsnio 1 ir 2 dalyse numatytų leistinumo reikalavimų; • yra LR CPK Kodekso 137 straipsnio 2 dalyje numatytos aplinkybės; • pareiškimas yra aiškiai nepagrįstas. Jeigu LR CPK 435 straipsnio 2 dalyje numatytos aplinkybės paaiškėja po pareiškimo priėmimo, teismas, atsižvelgdamas į pareiškimo trūkumų pobūdį, pareiškimą palieka nenagrinėtą arba bylą nutraukia, taip pat panaikina teismo įsakymą, jeigu jis yra priimtas. Išsprendęs pareiškimo priėmimo klausimą, teismas nedelsdamas, ne vėliau kaip kitą dieną, išduoda kreditoriui teismo įsakymą ir išsprendžia laikinųjų apsaugos priemonių taikymo skolininkui klausimą (LR CPK 436 str. 1 d.).
Priėmus teismo įsakymą
Priėmus teismo įsakymą, Kreditoriaus pareiškimo ir teismo įsakymo nuorašai ne vėliau kaip kitą dieną po įsakymo išdavimo išsiunčiami skolininkui (LR CPK 437 str. 1 d.). Skolininko prieštaravimai dėl kreditoriaus pareiškimo turi būti pateikti raštu per 20 dienų nuo pranešimo apie teismo įsakymo išdavimą įteikimo skolininkui dienos. Prieštaravimai turi atitikti bendruosius reikalavimus, keliamus procesinių dokumentų turiniui ir formai, išskyrus reikalavimą nurodyti prieštaravimų pagrindą. Gavęs prieštaravimus, teismas ne vėliau kaip per 3 dienas privalo pranešti kreditoriui, kad šis ne vėliau kaip per 14 dienų nuo teismo pranešimo įteikimo dienos turi teisę pateikti ieškinį, atitinkantį LR CPK Kodekso 135 straipsnio reikalavimus, bei primokėti trūkstamą žyminio mokesčio dalį. Jeigu skolininkas per LR CPK Kodekso 437 straipsnio 2 dalies 1 punkte nustatytą terminą teismo įsakymą įvykdo ir raštu pateikia teismui tai patvirtinančius dokumentus, teismas nutartimi panaikina teismo įsakymą ir bylą nutraukia. Jeigu kreditorius ir skolininkas po teismo įsakymo priėmimo sudaro taikos sutartį ir teismas ją patvirtina, ta pačia teismo nutartimi teismo įsakymas panaikinamas.
Ieškinys ar teismo įsakymas – kas greičiau
Atrodo, kad kreipiantis su pareiškimu dėl teismo įsakymo išdavimo galima greičiau ir mažesnėmis sąnaudomis išspręsti skolinius ginčus, iš tiesų taip ir yra, – dokumentų parengimas teismui žymiai pigesnis (praktikoje iki trijų kartų), keturis kartus mažesnis žyminis mokestis, nei kreipiantis į teismą su ieškiniu bendrosios teisenos tvarka, trumpai (apie 2 mėnesius) trunkantis bylinėjimosi procesas, šalims nereikia dalyvauti teismo posėdžiuose, tačiau kelios įstatymais numatytos sąlygos gali komplikuoti šio ginčų sprendimo būdo efektyvumą, kaip pavyzdžiui – būtina, kad skolininkas priimtų teismo siunčiamus procesinius dokumentus ir neprieštarautų skolai. Jei teismo procesinių dokumentų skolininkui nepavyksta įteikti ar skolininkas pareiškia prieštaravimus dėl teismo įsakymo išdavimo (tie prieštaravimai gali būti visai nemotyvuoti, tiesiog skolininko nuomonė, kad jis su skola nesutinka), teismo įsakymas – naikinamas.
Prieš kreipiantis į teismą
Prieš kreipiantis į teismą reikia įvertinti, ar verta pasinaudoti supaprastinta tvarka ir rizikuoti, jog skolininkui nebus įteikti procesiniai dokumentai ar jog jis skolai prieštaraus, nes tokiu atveju vis tiek reikės teikti ieškinį pagal bendrosios teisenos taisykles, primokėti žyminį mokestį, primokėti papildomai už teisinę pagalbą rengiant ieškinį, bus prarastas laikas skirtas pareiškimo dėl teismo įsakymo išdavimo nagrinėjimui ir patiriamos papildomos išlaidos.
II Ieškinys dokumentinio proceso tvarka
Ieškinys dokumentinio proceso tvarka, tai yra ieškinys kurį Kreditoriaus (Ieškovo) prašymu prašoma išnagrinėti dokumentinio proceso tvarka. Teismas kaip ir teismo įsakymo išdavimo atveju formaliai patikrina įrodymus ir priėmęs sprendimą jį siunčia skolininkui, kuris per 20 dienų gali pareikšti prieštaravimus. Asmeniui jų nepareiškus, teismo sprendimas įsiteisėja ir jį priverstinai galima vykdyti. Skolininkui pareiškus prieštaravimus, procesas vyksta toliau ir šalys yra kviečiamos į teismo posėdį. Pabrėžtina, jog tik skolininkui pareiškus prieštaravimus, šalims reikės vykti į teismo posėdžius, o ieškinys dokumentinio proceso tvarka yra mokamas, tačiau tik puse įprastos sumos. Taip pat skirtingai negu teismo įsakymo išdavimo atveju skolininko prieštaravimai turi būti motyvuoti ir pagrįsti.
leistinumas spręsti ginčus dokumentinio proceso tvarka
LR CPK 424 str. 1 d. nustato leistinumą spręsti ginčus dokumentinio proceso tvarka, tuo atveju, kai ieškinys kurio dalykas yra piniginiai reikalavimai (atsirandantys iš sutarties, delikto, darbo santykių, išlaikymo priteisimo ir kiti), kilnojamojo daikto, vertybinių popierių priteisimas ar reikalavimai iš nekilnojamojo daikto nuomos sutarčių dėl nuomininko iškeldinimo, ieškovo prašymu gali būti išspręstas nustatyta tvarka, jeigu visi reikalavimai yra pagrindžiami leistinais rašytiniais įrodymais. Tais atvejais, kai ieškinys neatitinka LR CPK 424 straipsnio 1 dalyje nustatytų reikalavimų ir dėl to negali būti nagrinėjamas nustatyta tvarka, teismas nustato terminą ieškinio trūkumams pašalinti, įpareigodamas ieškovą pagrįsti savo reikalavimus leistinais rašytiniais įrodymais arba primokėti trūkstamą žyminį mokestį, kad bylą būtų galima nagrinėti pagal bendrąsias ginčo teisenos taisykles.
Ieškinys ar teismo įsakymas – skirtumas
Skirtingai, nei kreipiantis dėl teismo įsakymo išdavimo, kuomet jokie įrodymai prie pareiškimo nėra pridedami, kreipiantis į teismą su ieškiniu dokumentinio proceso tvarka, ieškinyje turi būti nurodomas ieškovo prašymas nagrinėti bylą dokumentinio proceso tvarka bei nurodyti visi rašytiniai įrodymai, kuriais ieškovas grindžia savo reikalavimus (LR CPK 425 str. 1 d.). Prie ieškinio LR CPK 113, 114 straipsniuose nustatyta tvarka turi būti pridėti rašytiniai įrodymai, kuriais grindžiamas reiškiamas reikalavimas. Už ieškinį, paduodamą dokumentinio proceso tvarka, mokamas žyminis mokestis yra lygus pusei tos sumos, kurią reikėtų mokėti už ieškinio nagrinėjimą teisme bendrąja ginčo teisena.
Dokumentinis procesas vyksta pagal bendrąsias ginčo teisenos taisykles, išskyrus išimtis numatytas (LR CPK 427 str. 1 d.). Iš esmės Ieškinys dokumentinio proceso tvarka – optimalus būdas prisiteisti skolą, tačiau jei skolininkas pareikš pagrįstus ir motyvuotus prieštaravimus, teismas vis tiek pereis į ginčo nagrinėjimą pagal bendrosios ieškininės teisenos taisykles ir byla bus nagrinėjama pagal sekančiame punkte aptariamas bendrojo ginčo teisenos taisykles:
III Ieškinys
Ieškinys – ieškovo procesinis dokumentas. Ieškinio procesas – ilgiausias ir brangiausias skolos prisiteisimo būdas, tačiau tuo pačiu metu ir pats efektyviausias. Nežiūrint to, kad Ieškinio procesas užtrunka ilgiau nei teismo įsakymu, brangesnis dokumentų parengimas ir žyminis mokestis, tačiau nepaisant to, ar pavyksta surasti skolininką ir įteikti jam dokumentus, taip pat nepaisant skolininko sutikimo/nesutikimo su skola, teismas išsprendžia bylą iš esmės ir priimą galutinį sprendimą dėl skolos priteisimo. Iš karto kreipiantis į teismą bendra tvarka užsitikrinama, kad bus priimtas sprendimas iš esmės dėl skolos priteisimo, nebus gaištamas laikas ir patiriamos papildomos išlaidos.
Kiekvienu konkrečiu atveju reikėtų kreiptis į profesionalią pagalba teikiančius specialistus, kurie užtikrins, kad kliento teisės ir poreikiai bus maksimaliai apginti. Kiekviena situacija skirtinga, todėl ir niveliuotų sprendimo būdų negali būti. Kreipkitės, aptarsime kiekvieną situaciją individualiai ir neabejotinai rasime abipusiai priimtiną problemos sprendimo būdą.
Bendro pobūdžio informacija
Šiame straipsnyje pateikiama informacija yra bendro pobūdžio, ja negalima besąlygiškai vadovautis individualiu atveju konkrečioje byloje. Kiekviena ginčo situacija spręstina individualiai. Pateikta informacija yra tik jos rengėjų nuomonė ir jokiu būdu negali būti laikoma ar atskiros jos dalys interpretuojamos kaip teisinė konsultacija, teisinių paslaugų teikimo pasiūlymas ar kitoks oficialus dokumentas, sukeliantis pareigas jos rengėjams. Parengta atmintinė yra UAB “Teisės Garantas” nuosavybė ir ją griežtai draudžiama platinti, kopijuoti ar kitaip naudoti be rengėjų rašytinio sutikimo.
Teisės Garantas©