Įmonės bankrotas

2019-05-15 / PATEIKĖ Teisines / KATEGORIJA Straipsniai

Įmonės bankrotas
Įmonės bankrotas

Juridiniai asmenys kuriems taikomi Bankroto įstatymo nuostatai

Lietuvos Respublikos Įmonių Bankroto Įstatymo suvestinę redakciją (galiojančią Nuo 2018-12-01 ) yra taikomą beveik visiems Lietuvos juridiniams asmenims (toliau – įmonės). Įmonės bankrotas taikomas ne visiems juridiniams asmenims. Įstatymo nuostatos neapima biudžetines įstaigas, politines partijas, profesines sąjungas, religines bendruomenes ir bendrijas.

Įmonės nemokumas

Įmonės nemokumas, tai – įmonės būsena, kai įmonė nevykdo įsipareigojimų (nemoka skolų, neatlieka iš anksto apmokėtų darbų ir kt.). Taip pat/arba pradelsti įmonės įsipareigojimai (skolos, neatlikti darbai ir kt.) viršija pusę į jos balansą įrašyto turto vertės. Įmonės nemokumo atveju, tai yra esant pagrindams numatytiems IBĮ 4 straipsnyje. Įmonių bankroto įstatyme nurodyti atvejai:

1) įmonė laiku nemoka darbo užmokesčio ir su darbo santykiais susijusių išmokų;

2) įmonė laiku nemoka už gautas prekes, atliktus darbus (paslaugas), negrąžina kreditų ir nevykdo kitų sandoriais prisiimtų turtinių įsipareigojimų;

3) įmonė laiku nemoka įstatymų nustatytų mokesčių, kitų privalomųjų įmokų ir (arba) priteistų sumų;

4) įmonė neturi turto ar pajamų, iš kurių galėjo būti išieškomos skolos, todėl antstolis grąžino kreditoriui vykdomuosius dokumentus.  Tokiu atveju galima teikti teismui pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo. Įstatyme nustatyta, kad pareiškimus teismui dėl bankroto bylos iškėlimo įmonei turi teisę ar pareigą teikti numatyti asmenys. Kreditoriai, įmonės vadovas ar kiti asmenys, pagal kompetenciją, suteiktą atitinkamos teisinės formos juridinius asmenis reglamentuojančiuose įstatymuose ar jų steigimo dokumentuose.

Kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo

Atkreiptinas dėmesys, kad skirtingai nuo kreditorių teisės kreiptis ar nesikreipti į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo įmonei, įmonės vadovas, ar savininkai (tai pat kaip įmonės likvidatorius), neturi galimybės pasinaudoti teise nesikreipti į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo. Aukščiau išvardytas asmuo privalo tai padaryti, kaip tai imperatyviai nurodoma LR ĮBĮ 8 straipsnyje, skelbiančiame, kad “jeigu įmonė negali ir (arba) negalės atsiskaityti su kreditoriumi (kreditoriais) ir šis (šie) nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, įmonės vadovas ar kiti asmenys pagal kompetenciją privalo pateikti pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo nedelsdami.  Tačiau vis dėl to leista tai padaryti ne vėliau kaip per 5 dienas po to, kai įmonė tapo nemoki.  Įmonės dalyviai per minimalius įstatymuose arba įmonės steigimo dokumentuose nustatytus terminus dalyvių susirinkimui sušaukti, bet ne vėliau kaip per 40 dienų, nesiėmė priemonių įmonės mokumui atkurti. Kompetentingas valdymo organas apie tai, kad įmonė negali ir (arba) negalės atsiskaityti su kreditoriumi (kreditoriais), nedelsdamas privalo informuoti įmonės dalyvius. Taip pat/arba būtina per minimalius įstatymuose arba įmonės steigimo dokumentuose nustatytus terminus ir nustatyta tvarka sušaukti dalyvių susirinkimą” / LR ĮBĮ 8 str. 1 d./.

Žalos atliginimas

Jeigu įmonės vadovas (ar savininkai), esant pagrindams iškelti bankroto bylą patys nesikreipia į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo esant anksčiau minėtiems pagrindams, jie “privalo atlyginti žalą. Kriterijai žalos atliginimui – žala kurią įmonė ir (ar) kreditoriai patyrė dėl to, kad įmonės vadovas ar kiti asmenys pagal kompetenciją, esant šio straipsnio 1 dalyje nurodytoms aplinkybėms, nepateikė teismui pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo ar pavėlavo jį pateikti. Įmonės vadovas ar kiti asmenys pagal kompetenciją kreditoriams atsako solidariai” / LR ĮBĮ 8 str. 4 d./, o to nepadarę “Įmonės vadovas ar kiti asmenys pagal kompetenciją, esant šio straipsnio 1 dalyje nurodytoms aplinkybėms, nepateikę teismui pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo ar pavėlavę jį pateikti, taip pat atsako Administracinių nusižengimų kodekso nustatyta tvarka” / LR ĮBĮ 8 str. 5 d./. Lietuvos teisėje laikomasi restruktūrizavimo prioriteto principo, tačiau praktikoje daugumos įmonių, patyrusių mokumo problemų, finansinė būklė yra tokia, kad įmonei turėtų būti keliama bankroto byla.  Siekiant, kad kreditoriai patirtų kuo mažesnius finansinius praradimus, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje akcentuojama dėl įmonės vadovo pareigų.

Kas privalo pateikti pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo?

Pagal įstatymą įmonės vadovas, geriausiai žinantis įmonės finansinę padėtį ir suprasdamas, kad įmonė yra nemoki, privalo pateikti pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo nemokiai įmonei“.  Tai yra pažymėjęs LR Aukščiausiojo Teismo teisėjas R. Norkus, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teismų praktikos biuletenyje Nr. 41. Kitoje Lietuvos Aukščiausio  Teismo nutartyje konstatuota  „Pareiga vadovui kreiptis dėl bankroto bylos iškėlimo atsiranda įmonei tapus nemokia. Įmonės vadovas, esant įmonės nemokumo faktui, privalo nedelsdamas pateikti pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo. Jeigu į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo nemokiai įmonei nesikreipiama laiku, minėtiems asmenims (vadovui) kyla pareiga atlyginti dėl to kreditorių patirtą žalą“.

Bankrutuojančios įmonės vadovo padėtis

Remiantis ĮBĮ ir teismų praktika, tai pat atsižvelgiant į specifinę įstatymais apibrėžtą įmonės vadovo padėtį. Taip pat apibrėžtos  vadovo pareigos ir prievolės, atsakomybės ribas. Pažymima kad pareigos kreiptis į teismą dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo nevykdymas yra neteisėtas neveikimas. Neveikimas gali sukelti žalos, už kurios padarymą įmonės vadovui kyla atsakomybė.  Tai reiškia kad vadovas gali būti įpareigotas atlyginti dėl pavėluoto bankroto bylos iškėlimo kreditorių patirtą žalą. Siekdamas nustatyti įmonės vadovo civilinę atsakomybę, teismas aiškinsis, nuo kada konkrečiai vadovui atsirado pareiga kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo. Įmonės bankrotas  savaime neatsiranda. Vadovas yra tas asmuo, kuris geriausiai žino (privalo žinoti) įmonės finansinę būklę, jos galimybę vykdyti prisiimtus finansinius įsipareigojimus suėjus jų vykdymo terminui.

Vadovas privalo nedelsdamas veikti

Todėl vadovas privalo nedelsdamas veikti, jei finansinė padėtis pasikeičia taip, kad kyla įmonės nemokumo grėsmė. Pažymėtina, kad vien ta aplinkybė, jog įmonė, nors ir nuostolingą, tačiau ūkinę komercinę veiklą vykdė ar vykdo, negali pašalinti vadovo atsakomybės už nesikreipimą į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo. Iš visų, anksčiau išdėstytų ir trumpai aptartų aplinkybių, matyti, kad norint ar siekiant išvengti atsakomybės dėl neteisėto neveikimo įmonės vadovas ar savininkai privalo tinkamai elgtis.  Esant bankroto požymiams ir pagrindams, nedelsdami kreiptis į teismą su prašymu dėl bankroto bylos iškėlimo nemokiai įmonei. Įmonės bankrotas gali būti sukeltas tyčiniais veiksmais – vadovas turi atlyginti žalą ir tuo atveju, jei privedė įmonę prie bankroto tyčia. Pavyzdžiui, sudarydamas įvairius sandorius, žinant, kad įmonė negalės tų sandorių įvykdyti. Todėl tyčinio bankroto atveju už padarytą žalą, civilinė atsakomybė kyla ir įmonės vadovui.

Bankrutuojančios įmonės vadovas gali išvengti neigiamų pasekmių

Bankrutuojančios įmonės vadovas, norėdamas išvengti neigiamų pasekmių, turi laikytis LR Civilinio kodekso nuostatose įtvirtintos pareigos. Jis privalo elgtis sąžiningai ir rūpestingai, taikomos kiekvienam civilinių teisinių santykių subjektui. Jis turi veikti atidžiai, vengti žalos darymo įmonės kreditoriams, tinkamai atlikti visas savo pareigas. Reziumuojant aptartas aplinkybes dėl įmonės vadovo atsakomybės įmonei susidūrus su bankroto grėsme, galima teigti netgi nežinojimas gali sukelti atsakomybę. Esant pagrindams lementiems įmonės nemokumą ir priežastims numatytoms LR ĮBĮ 4 straipsnyje, svarbiausia įmonės vadovui nepraleisti įstatymais imperatyviai nustatytų procesinių terminų. Būtina kaip galima operatyviau ir savalaikiai kreiptis į teismą su pareiškimu dėl bankroto bylos iškėlimo.  Bankroto bylos inicijavimas ir bankroto bylos teisinės procedūros reikalauja specialių žinių ir įgūdžių. Todėl svarbu susirasti kvalifikuotus teisės specialistus, praktikuojančius bankroto bylų iškėlimą, inicijavimą ir vykdymą.

Tiek įmonės steigimas Lietuvoje, tiek įmonės steigimas užsienyje ar įmonės pirkimas yra atsakingas žingsnis. Labai svarbu nuo pat pradžių turėti patikimą komandą. Jei Jūs nuo pat pradžių turėsite partnerius, kurie teiks kvalifikuotas teisines paslaugas, buhalterines paslaugas. Tik teisingi sprendimai nuo pat pradžių apsaugo nuo nemalonios komunikacijos dėl skolų išieškojimo ateityje.