Eismo įvykis su sunkiomis pasekmėmis

2019-05-15 / PATEIKĖ Teisines / KATEGORIJA Straipsniai

Apie autoįvykio kaltininką

 

Eismo įvykis su sunkiomis pasekmėmis įvykio kaltininkui gali būti baudžiamojo persekiojimo priežastimi. Svarbu žinoti kad autoįvykio kaltininkas gali būti apkaltintas ne už neatsargų, bet už tyčinį nusikaltimą. Iki šiol sunkius eismo įvykius sukėlę neblaivūs asmenys, nepaisant to, kad dėl jų kaltės gyvybės neteko vienas ar net keli asmenys, buvo kaltinami ir teisiami už neatsargų nusikaltimą.
Bausmės buvo skiriamos pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnį (Kelių transporto eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisyklių pažeidimas).

Minėto straipsnio sankcijos numatoma maksimali laisvės atėmimo bausmė – dešimt metų. Skiriant bausmes, veikos kvalifikavimui neturėjo įtakos net ir tai, kad kaltininkas nevykdė policijos pareigūnų reikalavimų sustoti. Taip pat neturėjo įtakos kad kaltininkas persekiojamas policijos pareigūnų lėkė normaliam žmogui sunkiai suvokiamu greičiu. Neturėjo įtakos ir tai kad kaltininkas grubiai pažeidė eilę kitų eismo taisyklės.
Ne buvo svarbus ir tas faktas kad asmuo sukeldamas pavojų kitų asmenų gyvybei ir sveikatai ir tik laimingo atsitiktinumo dėka pavyko išvengti sunkių pasekmių.
Nesunku įsivaizduoti, ką jausdavo tokiuose eismo įvykiuose ( Eismo įvykis su sunkiomis pasekmėmis ) žuvusiųjų artimieji ar patys sunkiai suluošinti asmenys. Praktikoje praėjus kur kas mažiau nei dešimčiai metų, žmonės sutikdavo iš laisvės atėmimo vietos „už gerą elgesį“ paleistą eismo įvykio kaltininką. Nors panašūs atvejai nėra dažni, vis tik jų pasitaikydavo, todėl neretam kildavo pagrįstų abejonių, ar tokiais atvejais tikrai visa apimtimi yra įvykdomas teisingumas.

Situacija teismuose pasikeitė iš esmės

Situacija iš esmės pasikeitė, kuomet Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus plenarinė sesija, išnagrinėjusi kasacinę bylą dėl šokiruojančio autoįvykio. Situacijos paviešinimas ir informacijos paskelbimas socialiniuose tinkluose ir žiniasklaidoje apie šį autoįvykį sukėlė daug diskusijų. Autoįvykio pasekmės – trijų žmonių mirtis ir dviejų asmenų nesunkų sveikatos sutrikdymas. Aukščiausias teismas konstatavo, kad automobilį vairavęs  Mantas Šironas nusikalstamą veiką padarė netiesiogine tyčia. Šio autoįvykio kaltininkas buvo nuteistas ne už neatsargų, bet už tyčinius nusikaltimus pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 129 straipsnio 2 dalies 5 punktą. BK 129 str. 2d. 5 p. – Dviejų ar daugiau žmonių nužudymas. Minėto straipsnio sankcijos numatoma maksimali laisvės atėmimo bausmė – dvidešimt metų arba iki gyvos galvos. Taip pat buvo pritaikytas 138 straipsnio 2 dalies 5 punktas (Dviejų ar daugiau žmonių nesunkus sveikatos sutrikdymas). Kasacinis teismas panaikino Lietuvos apeliacinio teismo sprendimą ir paliko galioti Panevėžio apygardos teismo nuosprendį be pakeitimų

Apygardos teismo nuosprendis Mantui Šironui 

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 metų gruodžio dešimtos dienos nuosprendžiu Mantas Šironas buvo pripažintas kaltu. Autoįvykio kaltininkas buvo nuteistas laisvės atėmimu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso žemiau nurodytus straipsnius.

  1. Pagal 129 straipsnio 2 dalies 5 punktą keturiolikai metų, 138 straipsnio 2 dalies 5 punktą – dvejiems metams.
  2. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 5 dalies 1 punktu, paskirtas bausmes apėmus, galutinė subendrinta bausmė jam paskirta laisvės atėmimas keturiolikai metų.
  3. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 3 dalimi, 68 straipsniu, nuteistajam Mantui Šironui paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – draudimas trejus metus naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones.

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. balandžio 2 d. nuosprendžiu panaikinta Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. gruodžio 10 d. tik nuosprendžio dalis. Nuteistojo Manto Širono atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažinta tai, kad jis veiką padarė apsvaigęs nuo alkoholio. Neblaivumas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui. Nuteistojo Manto Širono nusikalstama veika iš  Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso  129 straipsnio 2 dalies 5 punkto, 138 straipsnio 2 dalies 5 punkto buvo perkvalifikuota. Buvo pritaikyta baudžiamojo kodekso  281 straipsnio 6 dalis paskiriant jam devynerių metų laisvės atėmimo bausmę. Taip pat vadovaujantis baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 3 dalimi, 68 straipsniu, buvo uždrausta trejus metus naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones. Kita Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. gruodžio 10 d. nuosprendžio dalis palikta galioti be pakeitimų).

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas pažymėjo

LAT pažymėjo, kad siekdamas išvengti sulaikymo ir girtumo nustatymo, šiurkščiai pažeisdamas Kelių eismo taisykles, nuteistasis Mantas Šironas iš esmės buvo abejingas savo veikos padariniams. Pagal baudžiamąjį įstatymą tai yra vienas iš netiesioginės tyčios požymių. Išnagrinėtoje byloje nustatyta, kad Mantas Šironas, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (2,02 promilės), nepaklusęs policijos reikalavimams sustoti. Nuteistasis persekiojamas policijos tarnybinio automobilio, esant intensyviam eismui, važiavo šalutine gatve beveik tris kartus viršijančiu maksimalų leistiną 50 km/h greitį greičiu.  Kirsdamas sankryžas iš šalutinio kelio, Mantas Šironas nekreipė dėmesio į eismą draudžiantį raudoną šviesoforo signalą, kelio ženklus. Dėl tokio važiavimo greičio ir dėl prie pat sankryžų stovinčių pastatų esamo riboto matomumo kaltininkas neturėjo galimybės laiku pamatyti kitų eismo dalyvių ir pasikliauti jų veiksmais. Dėl tų pačių priežasčių vairuotojai, važiuojantys pagrindinėmis gatvėmis ir turėję pirmumo teisę pravažiuoti sankryžas neturėjo pasirinkimo. Neturėjo pasirinkimo reiškia neturėjo galimybės elgtis taip, kad nepriklausomai nuo Manto Širono elgesio būtų galėję išvengti eismo įvykio.

Apie eismą ir galimas pasekmes negalvojo

Dėl kokios priežasties įvyko eismo įvykis su sunkiomis pasekmėmis? Iš šalutinio kelio į sankryžą 128 km/h greičiu įlėkęs Mantas Šironas sukėlė eismo įvykį, kurio metu žuvo trys žmonės. Be to dviem žmonėms buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata. Todėl Lietuvos Aukščiausiasis Teismas minėtoje nutartyje konstatavo, kad šis įvykis ir jo padariniai buvo dėsningas ir logiškas šiurkščių Kelių eismo taisyklių pažeidimų rezultatas. Mantas Šironas teisme pripažino, kad, bijodamas prarasti vairuotojo pažymėjimą, važiavo „apie eismą ir galimas pasekmes negalvodamas“.

Lietuvos Aukščiausiaisis Teismas taip pat pažymėjo, kad pirmosios instancijos teismas be šių aplinkybių, įvertinęs ir tai, jog nuteistasis Mantas Šironas yra suaugęs žmogus. Byloje nėra duomenų, jog jis dėl sveikatos būklės nesuprastų ir negalėtų adekvačiai suvokti ir vertinti aplinkos bei savo veiksmų, jų valdyti. Teismas teisingai nurodė, jog nėra objektyvių priežasčių, dėl kurių nuteistasis galėjo nesuprasti, kad neišvengiamai sukels savo veiksmais pavojų. Tai jis padarė kertama gatve judantiems ir pirmumo teisę pravažiuoti sankryžas turintiems kitiems eismo dalyviams. Dėl to kasacinis teismas sutiko su išvada, kad vairuotojas nusikalstamą veiką padarė netiesiogine tyčia. Baudžiamojoje byloje nustatytos aplinkybės nekelia abejonių, kad jis suprato savo veikos pavojingą pobūdį. Taip pat nustatyta kad numatė padarinių atsiradimą ir, nors jų nenorėjo, sąmoningai leido jiems atsirasti.

Nutartis yra galutinė ir neskundžiama

LAT pabrėžė, kad vien tas faktas, jog kaltininkas vairavo transporto priemonę būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, savaime nereiškia, kad tokia kaltininko būsena yra pagrindinė sunkių padarinių priežastis. Bylose dėl KET pažeidimų, sukėlusių BK numatytus sunkius padarinius, turi būti įrodomi ir konstatuojami požymiai. Tai yra kiekvienas atitinkamos nusikalstamos veikos sudėties požymis bei visų sudėties požymių visuma. Konstatuojant subjektyviuosius sudėties požymius, turi būti nurodyta ne tik kaltės forma, rūšis. Turi būti atskleidžiamas šių subjektyviųjų požymių bei motyvo ir tikslo turinys. Tai gali būti padaryta tiriant bei vertinant ne tik kaltininko parodymus, prisipažinimą. Taip pat ir išorinius (objektyviuosius) nusikalstamos veikos požymius“. Tai buvo konstatuota LAT nutartyje. Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė ir neskundžiama.

Visi turi atsiminti kad sėsti už vairo neblaiviam yra pavojinga ir nesaugu. Geriausias būdas išvengti nemalonumu yra vairuoti atsargiai ir blaiviam.

Efektyvi, operatyvi, kompetentinga, jūsų teisėtus lūkesčius atitinkanti teisinė pagalba baudžiamosiose bylose.

Jei patekote į keblią padėtį, kreipkitės į UAB  Teisės garantas. Mūsų teisininkai tuteiks jums kvalifikuotą teisinę konsultaciją