Eismo įvykis su sunkiomis pasekmėmis

Eismo įvykis su sunkiomis pasekmėmis

 

Eismo įvykis su sunkiomis pasekmėmis

Eismo įvykis su sunkiomis pasekmėmis

Eismo įvykis (ypač su sunkiomis pasekmėmis) įvykio kaltininkui gali būti baudžiamojo persekiojimo priežastimi. Svarbu žinoti kad eismo įvykio kaltininkas gali būti apkaltintas ne už neatsargų, bet už tyčinį nusikaltimą. Iki šiol sunkius eismo įvykius sukėlę neblaivūs asmenys, nepaisant to, kad dėl jų kaltės gyvybės neteko vienas ar net keli asmenys, buvo kaltinami ir teisiami už neatsargų nusikaltimą.
Bausmės buvo skiriamos pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnį (Kelių transporto eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisyklių pažeidimas).

Minėto straipsnio sankcijos numatoma maksimali laisvės atėmimo bausmė – dešimt metų. Skiriant bausmes, veikos kvalifikavimui neturėjo įtakos net ir tai, kad kaltininkas nevykdė policijos pareigūnų reikalavimų sustoti. Taip pat neturėjo įtakos kad kaltininkas persekiojamas policijos pareigūnų lėkė normaliam žmogui sunkiai suvokiamu greičiu arba tai kad kaltininkas grubiai pažeidė eilę kitų eismo taisyklių.
Ne buvo svarbus ir tas faktas kad asmuo sukeldamas pavojų kitų asmenų gyvybei ir sveikatai ir tik laimingo atsitiktinumo dėka pavyko išvengti sunkių pasekmių.
Nesunku įsivaizduoti, ką jausdavo tokiuose eismo įvykiuose žuvusiųjų artimieji ar patys sunkiai suluošinti asmenys, kuomet, praėjus kur kas mažiau nei dešimčiai metų, sutikdavo iš laisvės atėmimo vietos „už gerą elgesį“ paleistą eismo įvykio kaltininką. Nors panašūs atvejai nėra dažni, vis tik jų pasitaikydavo, todėl neretam kildavo pagrįstų abejonių, ar tokiais atvejais tikrai visa apimtimi yra įvykdomas teisingumas.

Situacija teismuose pasikeitė iš esmės

Situacija iš esmės pasikeitė, kuomet Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus plenarinė sesija, išnagrinėjusi kasacinę bylą dėl eismo įvykio, sukėlusio trijų žmonių mirtis ir dviejų asmenų nesunkų sveikatos sutrikdymą, konstatavo, kad automobilį vairavęs  Mantas Šironas nusikalstamą veiką padarė netiesiogine tyčia. Eismo įvykio kaltininkas buvo nuteistas ne už neatsargų, bet už tyčinius nusikaltimus pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 129 straipsnio 2 dalies 5 punktą (Dviejų ar daugiau žmonių nužudymas – minėto straipsnio sankcijos numatoma maksimali laisvės atėmimo bausmė – dvidešimt metų arba iki gyvos galvos) ir 138 straipsnio 2 dalies 5 punktą (Dviejų ar daugiau žmonių nesunkus sveikatos sutrikdymas). Kasacinis teismas panaikino Lietuvos apeliacinio teismo sprendimą ir paliko galioti Panevėžio apygardos teismo nuosprendį be pakeitimų

Apygardos teismo nuosprendis Mantui Šironui 

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 metų gruodžio dešimtos dienos nuosprendžiu Mantas Šironas buvo pripažintas kaltu ir nuteistas laisvės atėmimu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 129 straipsnio 2 dalies 5 punktą keturiolikai metų, 138 straipsnio 2 dalies 5 punktą – dvejiems metams. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 5 dalies 1 punktu, paskirtas bausmes apėmus, galutinė subendrinta bausmė jam paskirta laisvės atėmimas keturiolikai metų. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 3 dalimi, 68 straipsniu, nuteistajam Mantui Šironui paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – draudimas trejus metus naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones.

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. balandžio 2 d. nuosprendžiu panaikinta Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. gruodžio 10 d. nuosprendžio dalis, kuria nuteistojo Manto Širono atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažinta tai, kad jis veiką padarė apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui. Nuteistojo Manto Širono nusikalstama veika iš  Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso  129 straipsnio 2 dalies 5 punkto, 138 straipsnio 2 dalies 5 punkto perkvalifikuota į  Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso  281 straipsnio 6 dalį paskiriant jam devynerių metų laisvės atėmimo bausmę ir, vadovaujantis  Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 3 dalimi, 68 straipsniu, uždraudžiant trejus metus naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones. Kita Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. gruodžio 10 d. nuosprendžio dalis palikta galioti be pakeitimų).

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas pažymėjo

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas pažymėjo, kad siekdamas išvengti sulaikymo ir girtumo nustatymo, šiurkščiai pažeisdamas Kelių eismo taisykles, nuteistasis Mantas Šironas iš esmės buvo abejingas savo veikos padariniams. Pagal baudžiamąjį įstatymą tai yra vienas iš netiesioginės tyčios požymių. Išnagrinėtoje byloje nustatyta, kad Mantas Šironas, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (2,02 promilės), nepaklusęs policijos reikalavimams sustoti ir dėl to persekiojamas policijos tarnybinio automobilio, esant intensyviam eismui, važiavo šalutine gatve beveik tris kartus viršijančiu maksimalų leistiną 50 km/h greitį greičiu.  Kirsdamas sankryžas iš šalutinio kelio, Mantas Šironas nekreipė dėmesio į eismą draudžiantį raudoną šviesoforo signalą, kelio ženklus. Dėl tokio važiavimo greičio ir dėl prie pat sankryžų stovinčių pastatų esamo riboto matomumo kaltininkas neturėjo galimybės laiku pamatyti kitų eismo dalyvių ir pasikliauti jų veiksmais. Dėl tų pačių priežasčių vairuotojai, važiuojantys pagrindinėmis gatvėmis ir turėję pirmumo teisę pravažiuoti sankryžas, neturėjo galimybės elgtis taip, kad nepriklausomai nuo Manto Širono elgesio būtų galėję išvengti eismo įvykio.

Apie eismą ir galimas pasekmes negalvojo

Iš šalutinio kelio į sankryžą 128 km/h greičiu įlėkęs Mantas Šironas sukėlė eismo įvykį, kurio metu žuvo trys žmonės, o dviem buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata. Todėl Lietuvos Aukščiausiasis Teismas minėtoje nutartyje konstatavo, kad šis įvykis ir jo padariniai buvo dėsningas ir logiškas šiurkščių Kelių eismo taisyklių pažeidimų rezultatas. Mantas Šironas teisme pripažino, kad, bijodamas prarasti vairuotojo pažymėjimą, važiavo „apie eismą ir galimas pasekmes negalvodamas“.

Lietuvos Aukščiausiaisis Teismas taip pat pažymėjo, kad pirmosios instancijos teismas – Panevėžio apygardos teismas, be šių aplinkybių, įvertinęs ir tai, jog nuteistasis Mantas Šironas yra suaugęs žmogus ir byloje nėra duomenų, jog jis dėl sveikatos būklės nesuprastų ir negalėtų adekvačiai suvokti ir vertinti aplinkos bei savo veiksmų, jų valdyti, teisingai nurodė, jog nėra objektyvių priežasčių, dėl kurių nuteistasis galėjo nesuprasti, kad neišvengiamai sukels pavojų kertama gatve judantiems ir pirmumo teisę pravažiuoti sankryžas turintiems kitiems eismo dalyviams. Dėl to kasacinis teismas sutiko su išvada, kad vairuotojas nusikalstamą veiką padarė netiesiogine tyčia, nes baudžiamojoje byloje nustatytos aplinkybės nekelia abejonių, kad jis suprato savo veikos pavojingą pobūdį, numatė padarinių atsiradimą ir, nors jų nenorėjo, sąmoningai leido jiems atsirasti. Lietuvos Aukščiausiasis

Nutartis yra galutinė ir neskundžiama

Teismas pabrėžė, kad vien tas faktas, jog kaltininkas vairavo transporto priemonę būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, savaime nereiškia, kad tokia kaltininko būsena yra pagrindinė sunkių padarinių priežastis, kad tai suponuoja tyčinę kaltės formą. „Kaip  kiekvienoje baudžiamojoje byloje, taip ir bylose dėl KET pažeidimų, sukėlusių Baudžiamajame kodekse numatytus sunkius padarinius, turi būti įrodomas ir konstatuojamas kiekvienas atitinkamos nusikalstamos veikos sudėties požymis bei visų sudėties požymių visuma. Konstatuojant subjektyviuosius sudėties požymius, turi būti nurodyta ne tik kaltės forma, rūšis, bet ir atskleidžiamas šių subjektyviųjų požymių bei motyvo ir tikslo turinys. Tai gali būti padaryta tiriant bei vertinant ne tik kaltininko parodymus, prisipažinimą, bet ir išorinius (objektyviuosius) nusikalstamos veikos požymius“, – konstatuojama Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyje. Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė ir neskundžiama.

Visi turi atsiminti kad sėsti už vairo neblaiviam yra pavojinga ir nesaugu. Geriausias būdas išvengti nemalonumu yra vairuoti atsargiai ir blaiviam.

Efektyvi, operatyvi, kompetentinga, jūsų teisėtus lūkesčius atitinkanti teisinė pagalba baudžiamosiose bylose.

Jei patekote į keblią padėtį, kreipkitės:  Teisės garantas

Informacijos paskelbimas

Informacijos paskelbimas socialiniuose tinkluose

"<yoastmark

Informacijos paskelbimas socialiniuose tinkluose labai išpopuliarėjo. Išpopuliarėjo ir vartotojus klaidinančių vaizdinių nuorodos su žinomų asmenų atvaizdais ir vardais talpinimas internete. Paspaudus tokią nuorodą, vartotojas nukreipiamas visai ne į tą paskyrą kuri buvo pavaizduota.  Tokiu atveju vartotojas nukreipiamas į specialiai sugeneruotą puslapį, kuriame vartotojas prieš jo valią tampa nepageidautinos paskyros lankytoju. Kaip pavyzdį galima pateikti tam tikrų socialinių tinklų paskyrų / vartotojų puslapių fanu. Tačiau tokiais veiksmais neretai pasipelnoma bei padaroma žala žmogaus orumui arba juridinio asmens dalykinei reputacijai. Toks informacijos paskelbimas socialiniuose tinkluose yra neteisėtas.

Mūsų valstybė saugo ir gina asmens saviraiškos laisvę, asmenines neturtines teises, taip pat ir juridinio asmens dalykinę reputaciją. Todėl neatsakingi veiksmai, kaip, pavyzdžiui, tikrovės neatitinkančios informacijos paskelbimas ar bandymas gauti bet kokios turtinės ar neturtinės naudos, sukelia arba gali sukelti teisines pasekmes.

Žalą privalo atlyginti

Šiuo atveju galioja bendra taisyklė, kad turtinę ir neturtinę žalą privalo atlyginti duomenis paskleidęs ir/arba tokias nuorodas sukūręs asmuo. Tai reiškia, kad atsakingas yra tiek juos paskleidęs ir / ar sukūręs asmuo, tiek jo atstovaujama įmonė, įstaiga ar organizacija. Tuo atveju jei buvo kalbama įmonės, įstaigos ar organizacijos vardu, o už nepilnamečių padarytą žalą atsako tėvai ar globėjai įstatymų nustatyta tvarka.

Kiekvienas asmuo turi teisę turėti savo įsitikinimus ir juos laisvai reikšti, taip pat jam neturi būti kliudoma ieškoti, gauti ir skleisti informaciją bei idėjas:

  • Lietuvos Respublikos Konstitucijos 25 straipsnis. Tačiau Konstitucija numato galimybę informacijos laisvę riboti, jei tai būtina apsaugoti žmogaus sveikatai, garbei ir orumui, privačiam gyvenimui, dorovei ar ginti konstitucinei santvarkai.

  • Konstitucijos 28 straipsnis nustato, kad įgyvendindamas savo teises ir naudodamasis savo laisvėmis, žmogus privalo laikytis Konstitucijos ir įstatymų, nevaržyti kitų žmonių teisių ir laisvių. Kiekvienas žmogus įgyvendindamas savo prigimtines teises yra varžomas ribų, kurios suteikia teisę naudotis tokiomis pat teisėmis kitiems asmenims.

  • Mūsų konstitucijos 30 straipsnis įtvirtinta asmens, kurio konstitucinės teisės ir laisvės yra pažeidžiamos, teisę kreiptis į teismą.

  • Konstitucijos 21 straipsnio 2 dalyje įtvirtina pagarbą žmogaus orumui Siekiant apsaugoti žmogaus orumą Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – civilinis kodeksas) normos numato civilinę atsakomybę.

Civilinio kodekso straipsniai:

  • 2.21 straipsnis įtvirtina asmens teisės į vardą gynimą,
  • 2.22 straipsnis – asmens teisės į atvaizdą gynimą,
  • 2.24 straipsnis – asmens garbės ir orumo gynimą.

Nukentėjęs asmuo gali kreiptis:

  • į asmenį, paskleidusį tikrovės neatitinkančia informaciją,
  • paslaugų teikėją,
  • nevyriausybines organizacijas,
  • Ryšių reguliavimo tarnybą,
  • teisėsaugos institucijas ar teismą.

Asmens teisė į vardą

Asmens teisė į vardą gali būti ginama Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 2.21 straipsnyje numatytais būdais:

  • fizinis asmuo, kurio teisė į vardą yra pažeista dėl to, kad kitas asmuo neteisėtai veikia jo vardu ar kitokiu būdu neteisėtai pasisavina svetimą vardą ar kliudo juo naudotis. Taip pat asmuo gali pareikšti ieškinį reikalaujant uždrausti veiksmus, kuriais pažeidžiama teisė į vardą (civilinio kodekso 1.183 straipsnio 3 dalis);

  • jei teisę į vardą pažeidžiantys veiksmai dar neatlikti, tačiau turima duomenų, kad tokius veiksmus ruošiamasi atlikti, asmuo gali pareikšti prevencinį ieškinį (civilinio kodekso 6.255 straipsnis);

  • asmuo, kuriam neteisėtais, jo teisę į vardą pažeidžiančiais veiksmais padaryta turtinė ir neturtinė žala, gali pareikšti ieškinį dėl žalos atlyginimo. Įstatymas taip pat numato, kad mirusio asmens, kurio teisė į vardą buvo pažeista ir kuris nebuvo pareiškęs ieškinio dėl savo teisės į vardą gynimo, pažeistą teisę į vardą gali ginti sutuoktinis, tėvai ir vaikai (civilinio kodekso 2.21 straipsnio 2 dalis).

Asmens teisė į  atvaizdą

Asmens teisė į atvaizdą gali būti ginama Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 2.22 straipsnyje numatytais būdais:

  • Fizinis ir/arba juridinis asmuo, kurio teisė į atvaizdą yra pažeista, gali reikalauti uždrausti tokius teisę pažeidžiančius veiksmus;

  • Bet kuri asmuo taip pat gali pareikšti prevencinį ieškinį reikalaujant uždrausti atlikti veiksmus, kurie galėtų pažeisti jo teisę į atvaizdą;

  • jei asmeniui, kurio teisė į atvaizdą yra pažeista, padaryta turtinės ir neturtinės žalos, asmuo turi teisę reikalauti atlyginti žalą. Po asmens mirties tokį ieškinį turi teisę pareikšti jo sutuoktinis, vaikai ir tėvai, nes neretai asmens teisės į atvaizdą pažeidimas kartu reiškia ir kitų to asmens narių privataus gyvenimo ir garbės ir orumo pažeidimą.

Asmens garbė ir orumas

Garbė ir orumas gali būti ginama Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 2.24 straipsnyje numatytais būdais:

  • asmens orumas ir garbė gali būti ginami asmeniui pareikalavus, kad teismas įpareigotų atsakovą paneigti paskleistus duomenis;

  • asmuo taip pat gali reikalauti atlyginti turtinę ir neturtinę žalą, padarytą paskleidus tikrovės neatitinkančius duomenis, žeminančius asmens garbę ir orumą;

  • asmuo taip pat gali pareikšti prevencinį ieškinį. Mirus asmeniui, apie kurį paskleisti tikrovės neatitinkantys duomenys, į teismą su ieškiniu gali kreiptis jo sutuoktinis, tėvai ir vaikai, jei paskleisti duomenys žemina ir jų garbę ir orumą.

Apibendrinant

Nukentėjęs asmuo taip pat turi teisę kreiptis į paslaugų teikėją, o pastarajam neatsakius ar neįvykdžius prašymo į Ryšių reguliavimo tarnybą. Nukentėjęs asmuo turi pateikti prašymą pašalinti tikrovę neatitinkančią ar asmens garbę ir orumą žeidžiančią informaciją.

Priklausomai nuo teisės pažeidimo pobūdžio, asmuo, paskleidęs tikrovės neatitinkančią informaciją, gali būti patrauktas baudžiamojon arba administracinėn atsakomybėn. Tokiu atveju nukentėjęs asmuo gali kreiptis į paslaugų teikėją.

Asmeniui gali grėsti administracinė atsakomybė, jei asmuo, paskleidęs tikrovę neatitinkančią informaciją, nevykdo teisėtų Ryšių reguliavimo tarnybos nurodymų pateikti informaciją arba pateikia melagingą informaciją.

Baudžiamoji atsakomybė kyla asmeniui, apie kitą žmogų paskleidusiam tikrovės neatitinkančią informaciją, galinčią paniekinti ar pažeminti tą asmenį arba pakirsti pasitikėjimą juo. Pagal baudžiamojo kodekso 154 straipsnį toks asmuo gali būti baudžiamas bauda arba laisvės apribojimu, arba laisvės atėmimu iki vienerių metų. Taip pat baudžiamojo kodekso 154 straipsnis numato kad, padarius sunkų ar labai sunkų nusikaltimą toks asmuo gali būti baudžiamas – net iki dvejų metų. Taigi  netinkamos informacijos paskelbimas gali būti tam tikrais atvejais nenaudingas.