Informacijos paskelbimas

Informacijos paskelbimas socialiniuose tinkluose

"<yoastmark

Informacijos paskelbimas socialiniuose tinkluose labai išpopuliarėjo. Išpopuliarėjo ir vartotojus klaidinančių vaizdinių nuorodos su žinomų asmenų atvaizdais ir vardais talpinimas internete. Paspaudus tokią nuorodą, vartotojas nukreipiamas visai ne į tą paskyrą kuri buvo pavaizduota.  Tokiu atveju vartotojas nukreipiamas į specialiai sugeneruotą puslapį, kuriame vartotojas prieš jo valią tampa nepageidautinos paskyros lankytoju. Kaip pavyzdį galima pateikti tam tikrų socialinių tinklų paskyrų / vartotojų puslapių fanu. Tačiau tokiais veiksmais neretai pasipelnoma bei padaroma žala žmogaus orumui arba juridinio asmens dalykinei reputacijai. Toks informacijos paskelbimas socialiniuose tinkluose yra neteisėtas.

Mūsų valstybė saugo ir gina asmens saviraiškos laisvę, asmenines neturtines teises, taip pat ir juridinio asmens dalykinę reputaciją. Todėl neatsakingi veiksmai, kaip, pavyzdžiui, tikrovės neatitinkančios informacijos paskelbimas ar bandymas gauti bet kokios turtinės ar neturtinės naudos, sukelia arba gali sukelti teisines pasekmes.

Žalą privalo atlyginti

Šiuo atveju galioja bendra taisyklė, kad turtinę ir neturtinę žalą privalo atlyginti duomenis paskleidęs ir/arba tokias nuorodas sukūręs asmuo. Tai reiškia, kad atsakingas yra tiek juos paskleidęs ir / ar sukūręs asmuo, tiek jo atstovaujama įmonė, įstaiga ar organizacija. Tuo atveju jei buvo kalbama įmonės, įstaigos ar organizacijos vardu, o už nepilnamečių padarytą žalą atsako tėvai ar globėjai įstatymų nustatyta tvarka.

Kiekvienas asmuo turi teisę turėti savo įsitikinimus ir juos laisvai reikšti, taip pat jam neturi būti kliudoma ieškoti, gauti ir skleisti informaciją bei idėjas:

  • Lietuvos Respublikos Konstitucijos 25 straipsnis. Tačiau Konstitucija numato galimybę informacijos laisvę riboti, jei tai būtina apsaugoti žmogaus sveikatai, garbei ir orumui, privačiam gyvenimui, dorovei ar ginti konstitucinei santvarkai.

  • Konstitucijos 28 straipsnis nustato, kad įgyvendindamas savo teises ir naudodamasis savo laisvėmis, žmogus privalo laikytis Konstitucijos ir įstatymų, nevaržyti kitų žmonių teisių ir laisvių. Kiekvienas žmogus įgyvendindamas savo prigimtines teises yra varžomas ribų, kurios suteikia teisę naudotis tokiomis pat teisėmis kitiems asmenims.

  • Mūsų konstitucijos 30 straipsnis įtvirtinta asmens, kurio konstitucinės teisės ir laisvės yra pažeidžiamos, teisę kreiptis į teismą.

  • Konstitucijos 21 straipsnio 2 dalyje įtvirtina pagarbą žmogaus orumui Siekiant apsaugoti žmogaus orumą Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – civilinis kodeksas) normos numato civilinę atsakomybę.

Civilinio kodekso straipsniai:

  • 2.21 straipsnis įtvirtina asmens teisės į vardą gynimą,
  • 2.22 straipsnis – asmens teisės į atvaizdą gynimą,
  • 2.24 straipsnis – asmens garbės ir orumo gynimą.

Nukentėjęs asmuo gali kreiptis:

  • į asmenį, paskleidusį tikrovės neatitinkančia informaciją,
  • paslaugų teikėją,
  • nevyriausybines organizacijas,
  • Ryšių reguliavimo tarnybą,
  • teisėsaugos institucijas ar teismą.

Asmens teisė į vardą

Asmens teisė į vardą gali būti ginama Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 2.21 straipsnyje numatytais būdais:

  • fizinis asmuo, kurio teisė į vardą yra pažeista dėl to, kad kitas asmuo neteisėtai veikia jo vardu ar kitokiu būdu neteisėtai pasisavina svetimą vardą ar kliudo juo naudotis. Taip pat asmuo gali pareikšti ieškinį reikalaujant uždrausti veiksmus, kuriais pažeidžiama teisė į vardą (civilinio kodekso 1.183 straipsnio 3 dalis);

  • jei teisę į vardą pažeidžiantys veiksmai dar neatlikti, tačiau turima duomenų, kad tokius veiksmus ruošiamasi atlikti, asmuo gali pareikšti prevencinį ieškinį (civilinio kodekso 6.255 straipsnis);

  • asmuo, kuriam neteisėtais, jo teisę į vardą pažeidžiančiais veiksmais padaryta turtinė ir neturtinė žala, gali pareikšti ieškinį dėl žalos atlyginimo. Įstatymas taip pat numato, kad mirusio asmens, kurio teisė į vardą buvo pažeista ir kuris nebuvo pareiškęs ieškinio dėl savo teisės į vardą gynimo, pažeistą teisę į vardą gali ginti sutuoktinis, tėvai ir vaikai (civilinio kodekso 2.21 straipsnio 2 dalis).

Asmens teisė į  atvaizdą

Asmens teisė į atvaizdą gali būti ginama Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 2.22 straipsnyje numatytais būdais:

  • Fizinis ir/arba juridinis asmuo, kurio teisė į atvaizdą yra pažeista, gali reikalauti uždrausti tokius teisę pažeidžiančius veiksmus;

  • Bet kuri asmuo taip pat gali pareikšti prevencinį ieškinį reikalaujant uždrausti atlikti veiksmus, kurie galėtų pažeisti jo teisę į atvaizdą;

  • jei asmeniui, kurio teisė į atvaizdą yra pažeista, padaryta turtinės ir neturtinės žalos, asmuo turi teisę reikalauti atlyginti žalą. Po asmens mirties tokį ieškinį turi teisę pareikšti jo sutuoktinis, vaikai ir tėvai, nes neretai asmens teisės į atvaizdą pažeidimas kartu reiškia ir kitų to asmens narių privataus gyvenimo ir garbės ir orumo pažeidimą.

Asmens garbė ir orumas

Garbė ir orumas gali būti ginama Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 2.24 straipsnyje numatytais būdais:

  • asmens orumas ir garbė gali būti ginami asmeniui pareikalavus, kad teismas įpareigotų atsakovą paneigti paskleistus duomenis;

  • asmuo taip pat gali reikalauti atlyginti turtinę ir neturtinę žalą, padarytą paskleidus tikrovės neatitinkančius duomenis, žeminančius asmens garbę ir orumą;

  • asmuo taip pat gali pareikšti prevencinį ieškinį. Mirus asmeniui, apie kurį paskleisti tikrovės neatitinkantys duomenys, į teismą su ieškiniu gali kreiptis jo sutuoktinis, tėvai ir vaikai, jei paskleisti duomenys žemina ir jų garbę ir orumą.

Apibendrinant

Nukentėjęs asmuo taip pat turi teisę kreiptis į paslaugų teikėją, o pastarajam neatsakius ar neįvykdžius prašymo į Ryšių reguliavimo tarnybą. Nukentėjęs asmuo turi pateikti prašymą pašalinti tikrovę neatitinkančią ar asmens garbę ir orumą žeidžiančią informaciją.

Priklausomai nuo teisės pažeidimo pobūdžio, asmuo, paskleidęs tikrovės neatitinkančią informaciją, gali būti patrauktas baudžiamojon arba administracinėn atsakomybėn. Tokiu atveju nukentėjęs asmuo gali kreiptis į paslaugų teikėją.

Asmeniui gali grėsti administracinė atsakomybė, jei asmuo, paskleidęs tikrovę neatitinkančią informaciją, nevykdo teisėtų Ryšių reguliavimo tarnybos nurodymų pateikti informaciją arba pateikia melagingą informaciją.

Baudžiamoji atsakomybė kyla asmeniui, apie kitą žmogų paskleidusiam tikrovės neatitinkančią informaciją, galinčią paniekinti ar pažeminti tą asmenį arba pakirsti pasitikėjimą juo. Pagal baudžiamojo kodekso 154 straipsnį toks asmuo gali būti baudžiamas bauda arba laisvės apribojimu, arba laisvės atėmimu iki vienerių metų. Taip pat baudžiamojo kodekso 154 straipsnis numato kad, padarius sunkų ar labai sunkų nusikaltimą toks asmuo gali būti baudžiamas – net iki dvejų metų. Taigi  netinkamos informacijos paskelbimas gali būti tam tikrais atvejais nenaudingas.